Gruodžio 4 d. įvyko projekto partnerių – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) – atstovų virtualus susitikimas. Jam apžvelgta Norvegijos nacionalinė sutartis ir aptarta, kokios nuostatos galėtų būti įtrauktos į lietuviškąjį bazinio susitarimo tarp LPSK ir LPK projektą. Anksčiau susitikimuose su partneriais iš Norvegijos darbdavių ir darbuotojų atstovai gilinosi į šios Skandinavijos šalies ypatumus.

Darbdavių atstovai pažymėjo, jog kitaip nei Norvegijoje Lietuvos darbo kodeksas plačiai reglamentuoja darbo santykius, tad susitarime reiktų aptarti tik tas sritis, kurios nėra įtvirtintos teisės aktais.

Susitikimo dalyviai diskutavo apie temas, kurias norėtų paliesti susitarime. Pavyzdžiui, dėl atstovavimo klausimų visais lygmenims (nacionaliniu, šakos, įmonės), informavimo procedūrų, bendrų kriterijų, kuriais būtų vadovaujamasi vertinant ekonominę situaciją.

Gvildentas ir  kitas Norvegijai nebūdingas niuansas – įmonių ir darbuotojų jungimosi į asociacijas ir profesines sąjungas problematika. Tuo tarpu kai Norvegijoje iš viso nėra neasocijuotų darbdavių, o ir darbuotojų didžioji dauguma – profesinių sąjungų nariai, Lietuvoje tai – tik siekiamybė.

Profesinės sąjungos pasiūlė į susitarimą įtraukti ir punktą (vėlgi – daugiau kaip siekiamybę), kad ateityje dėl minimalios mėnesio algos tiek nacionaliniu, tiek šakos lygmeniu tartųsi darbdaviai ir profesinės sąjungos.

Sutarta, jog su bendruomenėmis bus tariamasi ir dėl kitų aktulių temų, kurias galima būtų įtraukti į susitarimo projektą, ir kitame susitikime jas visas apibendrinti.