Šiandien apie 5–10 proc. įmonių yra prastovose. Didžioji dalis įmonių nedirba visu pajėgumu – nemažai žmonių saviizoliacijoje. Tačiau vis pasirodo vienetinių atvejų, kada įmonės, baimindamosi savo veiklos tempų mažėjimo bei darbuotojų izoliacijos, prašo darbuotojų slėpti COVID-19 ligos atvejus. Toks elgesys yra itin neatsakingas ir smerktinas. O bandantiems tokiu būdu „pergudrauti“ virusą – ilgalaikėje perspektyvoje gali tekti išvis stabdyti veiklą.

„Jei mes patys elgsimės sąmoningai šiuo laikotarpiu, greičiau grįšime į normalų veiklos režimą ir pasivysime bei kompensuosime susidariusius nuosmukius. Svarbu, jog įmonės laikytųsi saugumo reikalavimų, investuotų į darbuotojų testavimą, bei, pavyzdžiui, padarytų bent valandos pauzę tarp gamybinių pamainų pasikeitimų, tam, kad būtų sumažintas darbuotojų kontaktas ir spėjama išvalyti patalpas“, – laidoje DELFI tema sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė laidoje pabrėžė, jog viruso įtaka tiesiogiai priklausys nuo visų atsakingumo laipsnio: „Deja, pavyzdžiai rodo, kad vis dėlto mums trūksta atsakomybės. Net ir vienas atvejis, kai slepiami simptomai arba informacija apie ligą, yra per daug, tai yra nuskalstama veika. Negalima toleruoti situacijos, jei bandoma išlaikyti verslus, išlaikyti pelnus darbuotojų sveikatos sąskaita. Žinoma, yra įmonių, kuriomis galima pasigirti: pertvarkomi srautai, izoliuotiems darbuotojams pristatomi maisto daviniai, saugos priemonėmis aprūpinami ir darbuotojų šeimos nariai. Tačiau yra įmonių, kur trūksta net elementarios komunikacijos tarp vadovų ir darbuotojų. Praktika rodo, kad kai tariamasi su darbuotojais, problemų iškyla daug mažiau“.

Visa laida – čia.