Sprendimas vyresniems bedarbiams – pameistrystė bet kokio amžiaus darbuotojui?

Posted on 2021-11-082021-11-08 by Komunikacija

Darbuotojai per penkiasdešimt, ar jie reikalingi darbo rinkoje? Darbdaviai sako, kad neranda žmonių, vyresni žmonės darbų. Ar tikrai visi per penkiasdešimt negali prisitaikyti ir išmokti naujų dalykų? Dialoge diskusija su Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininku Raimondu Tamošausku ir Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) generaliniu direktoriumi Ričardu Sartatavičiumi.

Anot R. Tamašausko diskriminacijos problema tikrai yra. „Yra tas mūsų jaunystės kultas, bet kita bendra Lietuvos problema, kad mes esam pigios darbo jėgos šalis. Turiu omeny, kad pas mus yra labai daug rankų darbo. Bandoma uždirbti vis daugiau ir produktyvumas turi didėti, norima, kad žmonės per tą patį darbo laiką padarytų daugiau, bet kalbama apie fizinį padarymą. Tad bet kuris darbdavys bando įvertinti žmogaus fizinius pajėgumus ir tada pasižiūri į amžių. Manau, kad pagrindinė problema yra mūsų pramonės atsilikimas“, – sako maistininkų profsąjungos atstovas.

Daugiau nei pusę laisvų darbo vietų sudaro nekvalifikuotos darbo vietos, fiziniai darbai. LPK vadovas Ričardas Sartatavičius sako, jog nėra taip, kad visi darbuotojai per penkiasdešimt darbdaviams yra neįdomūs, tačiau problemų yra.

„Mes be abejo turime problemų su amžiumi. Paminėsiu, kad Lietuva yra tarp lyderiaujančių ES valstybių pagal gamybos sektoriaus dydį, mes generuojame apie 20% BVP, pramonės produkcijos eksportas užima 80%, tai iš esmės mes esame pakankamai pajėgūs ir daug dirbantys, bet susiduriame su tuo, kad per pastaruosius 10 metų atlyginimai auga 101%, o darbo našumas iki 30%. Tai sako, kad 70% mes prarandame savo konkurencingumą prieš kitas šalis. Tada kyla klausimas, ką daryti? Tam, kad vėl taptume konkurencingi, reikia kelti darbo našumą, o tam reikia kvalifikuotų žmonių. Pagal statistikos duomenis iki birželio registruota 160000 laisų darbo vietų, o beveik pusė iš darbuotojų virš 50 metų pageidavo nekvalifikuoto darbo, tik 20% ieško kvalifikuoto darbo, tai ir yra svarbiausias rodiklis, nes darbuotojai ne visada atitinka darbdavio lūkesčius“, – kalba R.Sartatavičius.

Nors fizinis darbas sunkesnis vyresniam darbuotojui nei jaunesniam, kartais vyresniems gali būti sunkiau greitai orientuotis situacijose, tačiau spręsti šias problemas gali padėti perkvalifikavimas. Tačiau, nors įvairių programų netrūksta, perkvalifikavimo ir mokymo sistema neveikia.

„Mes neturime tos mokymosi kultūros“, – pripažįsta R.Tamašauskas, -“Savo organizacijoje mes bandome savo nariams kažkokius mokymus pastoviai daryti, kad žmonės žinotų, jog tai yra normalu. Iš kitos pusės galvoju, kad ir mūsų verslas turėtų prisiimti daugiau atsakomybės, nes patys matome, kad perkvalifikavimo sistema Lietuvoje neveikia, jeigu tiek žmonių yra, kurie yra nekvalifikuoti ir jie neranda niekur darbo vadinasi kažkas su sistema yra netvarkoj. Anot R.Tamašausko, verslas turėtų perimti mokymo ir perkvalifikavimo programas ir pritaikyti sau.
„Kaip sprendimo būdą matau pameistrystę. Ji turėtų veikti nepriklausomai nuo amžiaus, aš galvoju apie tokio pobūdžio mokymo programas įmonėms kurioms dabar trūksta žmonių. “- siūlo R. Tamašauskas.

Plačiau klausykite raidjo stoties FM99 laidoje „Dialogas“.