Birželio 15 ir 16 d. įvyko forumai, kuriuose aptartos socialinio dialogo tendencijos viešajame ir privačiame sektoriuose. Antrajame dalyvavo ir LO atstovė.

Pirmajame forume kalbėta apie šalyje rengiamas ir vykdomas reformas. Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius informavo, jog šiuo metu yra rengiamas naujas žiniasklaidos rėmimo modelis, tam yra sudaryta derybinė grupė trišaliu principu, planuojama, kad rudenį bus paruoštas įstatymų projektų paketas. Planuojama trigubai didinti valstybės paramą žiniasklaidai, parama bus siekiama stiprinti regioninę žiniasklaidą, atsiranda žurnalistika kaip kryptis, todėl ir atskiri žurnalistai galės gauti paramą.

Regioninių profsąjungų federacijos (Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacija) pirmininkas Audrius Gelžinis papasakojo apie rengiamą ydinga žemėtvarkos reforma, kuri palies didelį ratą žmonių (vien žemės savininkų yra virš milijono). Pasak jo, reforma rengiama su niekuo nesitarus, nei su Nacionalinės žemėtvarkos tarnybos specialistais, nei su mokslininkais, nei juo labiau profsąjungomis.

Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė informavo, kad nuo kitų metų liepos greitoji medicinos pagalba bus administruojama vienos savarankiškos įstaigos, daugės medikų brigadų. Šios reformos teisės aktai jau patvirtinti, liko poįstatyminių aktų rengimas.

A.  Baublytės teigimu, šios vyriausybės darbo metodai yra tokie, kad patys suinteresuoti asmenys ir organizacijos turi domėtis, kas vyksta, su profsąjungomis reforma derinama nebuvo, niekas nekvietė į pristatymus, reikėjo patiems rodyti iniciatyvą. A. Baublytė apgailestavo, jog šakos kolektyvinėje sutartyje nors ir pavyko susiderėti dėl kai kurių minimalių dalykų, tačiau Finansų ministerija nerekomenduoja Sveikatos ministerijai jos pasirašyti, nes esą dar nėra suformuotas šalies biudžetas.

Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas teigė, jog Švietimo, mokslo ir sporto  ministerija laikosi galiojančios kolektyvinės sutarties, dabar vyksta derybos dėl naujosios. Pasak jo, ministerija nesiima veiksmų prieš tai nepasitarusi su LŠMPS.

Teisėsaugos pareigūnų federacijos vadovė Loreta Soščekienė informavo, jog susipažinus su valstybės tarnybos pertvarkos koncepcija aiškėja, kad einama link valstybės tarnybos sunaikinimo, nes norima atsisakyti papildomų garantijų tiek tarnautojams, tiek profesinėms sąjungoms, todėl ši sritis praras patrauklumą ir darbuotojus.

Valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė pridūrė, jog valstybės tarnybos pertvarkos koncepcijos esmė – dėmesys vadovams, jų darbo užmokesčiui ir galių stiprinimui. Ji pastebėjo ir kitą dalyką, kad viešosios paslaugos kuo toliau tuo labiau teikiamos privačių įstaigų.

Paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos vadovo Aleksandro Posochovo teigimu – kultūros sritis apskritai yra užmiršta, atlyginimai maži, kolektyvuose didžiulės įtampos, o problemos nesprendžiamos. Dabartinis kultūros ministras, pasak jo, – pats silpniausias iš visų buvusių, jam kultūra visai nerūpi ir socialinis dialogas praktiškai nevyksta.

Forumo dalyviai konstatavo, jog valstybėje vykstantys pokyčiai aiškiai rodo, jog norima eiti viešojo sektoriaus naikinimo keliu, kuo daugiau sričių atiduodant privačiam verslui.

Privataus sektoriaus atstovai antrajame forume dalijosi patirtimi, kaip socialinis dialogas vyksta versle. Konstatuota, kad profesinės sąjungos narių šiame sektoriuje mažėja. Tai siejama su kolektyvinėmis sutartimis: Nacionalinė, šakinės kolektyvinės sutartys, kurios galioja biudžetiniame sektoriuje, darbuotojams suteikia saugumo jausmą ir čia narių daugėja, o privačiame sektoriuje kolektyvinių sutarčių gerokai per mažai, praktiškai – nėra. Net ten, kur buvo susiklosčiusios ilgalaikės dialogo tradicijos, stebimas darbdavių pusės noras kolektyvinių sutarčių atsisakyti.

Susirinkusieji apgailestavo, kad praktiškai nėra darbuotojų atstovų apsaugos. Nors teisės aktai sako, kad darbuotojai ir darbdaviai yra lygiavertės pusės, tačiau taip toli gražu nėra. Net profsąjungos pirmininku atsikratyti nėra sunku, tereikia gauti Valstybinės darbo inspekcijos sutikimą, o ši aplinkybių nesiaiškina, tik patikrina, ar procedūra nepažeidžia teisės aktų.

Forume konstatuota, kad socialinio dialogo padėtis privačiame sektoriuje Lietuvoje stabiliai blogėja. Ten, kur nuo seno buvo profsąjungos, kur yra įdirbis, ten yra ir kolektyvinės sutartys, tačiau naujų profsąjungų nesikuria.