Naujienos

„Darbe kaip darbe“ 1-oji laida

Pirmoji tinklalaidės „Darbe kaip darbe“ laida skirta Pasaulinei darbuotojų saugos ir sveikatos dienai.  Laidoje kalbėjome apie tai, kiek Lietuvoje yra saugios ir sveikos darbo vietos, kodėl žūčių ir sužeidimų darbe statistika  nedžiugina. Kiek tame yra darbdavių, kiek darbuotojų atsakomybės, kiek tam turi įtakos socialinis dialogas įmonėse.

Laidoje dalyvauja: Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė ir Lietuvos geležinkelių Saugos ir rizikų departamento vadovas Rolandas Šlepetys. Laidos moderatorius – Denisas Kolomyckis.

Dialogas. Ar įmanomas privalomas darbuotojų testavimas?

LPSK sudarė sutartį su Alytaus radijumi “FM99”, pagal kurią bus rengiamos laidos apie socialinį dialogą, finansuojamos iš projekto “SociaLTy”.

Pirmoji laida – apie privalomą periodišką testavimą dėl COVID-19 viruso.

Apie įvairius privalomo darbuotojų testavimo aspektus FM99 kalbėjosi su Vilniaus universiteto profesore, biotechnologijos instituto imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja Aurelija Žvirbliene, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Vidmantu Janulevičiumi ir Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininku Raimondu Tamošausku.

Testavimas padėtų suvaldyti viruso plitimą

Pasak A.Žvirblienės, darbuotojų testavimas yra vienas iš būdų, kuris leidžia suvaldyti viruso plitimą. Testuojant galima ne tik nustatyti, ar žmogus yra užsikrėtęs, bet ir sužinoti, kiek žmonių yra persirgę šiuo virusu. Profesorės nuomone, tokiu būdu testavimas gali padėti įmonėms skirstyti darbuotojus ir taip labiau apsisaugoti nuo židinio atsiradimo:

„Gamyboje tai irgi yra svarbu, nes galima sugrupuoti darbuotojus, kad tie, kurie jau yra atsparūs virusui galėtų dirbti kartu su tais, kurie dar neatsparūs ir tai tikrai labai efektyviai sumažintų galimybes virusui plisti.“ – sako A.Žvirblienė.

Profsąjungos atstovo R.Tamošausko teigimu, žmonės supranta, kad dirbant kartu testuotis svarbu ir reikalinga. Anot jo, kai maisto pramonės darbuotojai testuotis galėjo savanoriškai, ateidavo apie 90% darbuotojų. Tačiau, profesinės sąjungos prezidento teigimu, testavimą darant privalomą, nesudaromos tinkamos sąlygos žmonėms, pavyzdžiui, nors testas ir apmokamas valstybės, bet į mobilųjį punktą galima atvykti tik automobiliu, kurį ne visi turi.

Mintis gera, bet įgyvendinimui sąlygų trūksta

‚‚Lygtai tas veiksmas yra geras, mes rūpinamės savo žmonėmis, jie darbe jaučiasi saugiau, bet kartais šio veiksmo įvykdymas susiduria su įvairiom problemom”, – kalbėjo R.Tomašauskas.

LPK vadovas Vidmanto Janulevičiaus įmonė viena pirmųjų pradėjo taikyti darbuotojų testavimą, tačiau pradžioje buvo sunkumų dėl greitųjų testų tikslumo, kai kuriuos darbuotojus reikėjo pakartotinai testuoti privačiose klinikose. Ir nors įmonė darbuotojus testuoja, tai daro nereguliariai. Be to, testų rezultatai nėra oficialiai fiksuojami sveikatos sistemoje.

‚‚Pratestavus su gerais vienkartiniais testai, nustačius, kad nėra sergančiųjų, mes rezultatų negalime suvesti į elektroninės sveikatos sistemą, nes tai daryti gali tik gydytojai, tai reiškia, kad mūsų tyrimų rezultatai niekur nenueina, statistikos nepagerina. Taip pat trūksta žmonių, kurie gali testuoti, tad reikia kreiptis į privačias klinikas, kuriose testas daug brangesnis”, – pasakojo V.Janulevičius.

Išeitis – greitieji testai

VU profesorės teigimu, Lietuvoje plačiausiai naudojami molekuliniai PGR tyrimai yra patys tiksliausi ir jie gali nustatyti ir ikisimptominius atvejus, tačiau prietaisai jiems tirti yra labai brangūs, o rezultatas gaunamas tik po ilgesnio laiko. Tad nors jie ir yra tiksliausi, jų kaštai dideli. Nors visiškos alternatyvos šiems testams neatsirado, A. Žvirblienė sako, kad daline alternatyva gali būti laikomi greitieji antigenų testai – nuo pandemijos pradžios jie smarkiai patobulėjo.

„Dalinė alternatyva yra tie greitieji antigenų testai, jie labai patobulėjo lyginant su pirmaisiais testais ir visai neblogai veikia. Jie parodo tuos atvejus, kai žmogus, tikėtina, yra labiausiai užkrečiamas, nes užsikrėtimo rizika priklauso nuo to, kiek žmogus išskiria viruso į aplinką, jei to viruso nosiaryklėje yra daug, jis intensyviai dauginasi, tai tas žmogus yra pavojingesnis aplinkiniams“, – pasakojo profesorė.

Anot A.Žvirblienės, netolimoje ateityje atsiras greitieji antigenų testai, kuriems užteks seilių mėginio, tai reikštų, kad testams nereikėtų medicinos darbuotojo ir tyrimas būtų daug paprastesnis.Tačiau profesorės nuomone neverta tikėtis, kad pačios įmonės galės suvesti tyrimų rezultatus į elektroninę sveikatos sistemą.

Žmonės turėtų testuotis patys?

V.Janulevičiaus nuomone, norint įdiegti privalomą darbuotojų testavimą, reiktų galvoti apie greituosius antigenų testus, kuriuos paprasčiau įmonėms naudoti, ir kad šiuos tyrimus galėtų atlikti patys darbuotojai. Dar viena problema – kaip suvesti į e-sveikatos sistemą, tad tik išsprendus šiuos klausimus galėtų būti vykdomas visuotinis testavimas. Tačiau norint dabartinėje situacijoje daryti masinius testavimus tai reikėtų centralizuoti, sako pramonininkų asociacijos prezidentas, nors tai ir būtų našta valstybei, tačiau kitų variantų nėra labai daug.

R.Tamošauskas dvejojo, kaip veiktų teigimu, jei testuotis žmonės galėtų patys, viskas priklausytų nuo darbuotojų sąmoningumo.

„Viskas remtųsi darbuotojų sąmoningumu: pasitikrins ar nepasitikrins, pasakys teisybę ar nepasakys(…), net kai nebuvo pandemijos žmonės sirgdami gripu eidavo į darbą, kad negautų mažesnių pajamų. Yra tos problemos, kad tam tikros darbuotojų kategorijos, kurių atlyginimai mažesni, bijodami prarasti pajamos gali pradėti nevisalaik sąžiningai elgtis“,- kalbėjo R.Tamošauskas.

Profesinės sąjungos pirmininkas pažymėjo, kad jeigu valstybė nori griežtintų darbuotojų testavimą, tuomet turėtų visa tai finansuoti.

Visgi anot profesorės, testavimas neišvengiamas, ir atsižvelgus į pasiūlymus, tai reikia įgyvendinti. Didžiausia problema, kad testavimas turėtų būti nuolatinis, kitaip nei su antikūnų testais, kuriais nustačius, kad žmogus jų turi, kelis mėnesius testo galima nebedaryti. Tačiau antikūnų testas taip pat turi prasmės – jis leistų atskirti darbuotojus, kuriems bent kurį laiką PGR testavimas nebūtinas, nes jie turi imunitetą virusui, tokiu būdu sumažinant testuojamųjų apimtis.

Laida paregta pagal projektą „SociaLTy“, finansuojamą Norvegijos finansinio mechanizmo „Socialinis dialogas – deramas darbas“ programos lėšomis.

Originali nuoroda.

Ar darbuotojai turėtų būti privalomai skiepijami?

Seimas šią savaitę priėmė įstatymą, leisiantį privalomai testuoti tam tikrų sričių darbuotojus. Tačiau dalis verslininkų mano, kad tam tikra prasme privalomas turėtų būti ir darbuotojų iš COVID-19 jautriausių sričių skiepijimas. Ar toks pasiūlymas pasieks valdžios koridorius? Ką apie jį mano darbuotojų atstovai?

Apie tai – 15min.lt laidoje „Versus“ su Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Vidmantu Janulevičiumi ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininke Inga Ruginiene.

 

Susitikimas dėl viešinimo veiklų

Vasario 4 d. į susitikimą nuotoliniu būdu susirinko projekto vykdytojos – LPSK – atstovai. Susitikimo tema – pakalbėti apie projekto viešinimo veiklas. Projekto vadovė Danutė Šlionskienė apgailestavo, kad karantinas gerokai pakoregavo projekto veiklas, išreikšdama viltį, jog jam pasibaigus projekto dalyviams galima bus susitikti gyvai ir pasistūmėti toliau tariantis dėl susitarimo projekto.

LPSK pirmininkė Inga Ruginienė paragino pagalvoti apie temas viešinimui, pasiūlė skleisti socialinio dialogo žinią regionuose. Ji informavo, kad su profesionalais rengiama vizualinė projekto medžiaga viešinimui socialiniuose tinkluose. Taip pat planuojamos radijo laidos regionuose.

Apie COVID-19 situaciją darbovietėse – TV laidoje

Šiandien apie 5–10 proc. įmonių yra prastovose. Didžioji dalis įmonių nedirba visu pajėgumu – nemažai žmonių saviizoliacijoje. Tačiau vis pasirodo vienetinių atvejų, kada įmonės, baimindamosi savo veiklos tempų mažėjimo bei darbuotojų izoliacijos, prašo darbuotojų slėpti COVID-19 ligos atvejus. Toks elgesys yra itin neatsakingas ir smerktinas. O bandantiems tokiu būdu „pergudrauti“ virusą – ilgalaikėje perspektyvoje gali tekti išvis stabdyti veiklą.

„Jei mes patys elgsimės sąmoningai šiuo laikotarpiu, greičiau grįšime į normalų veiklos režimą ir pasivysime bei kompensuosime susidariusius nuosmukius. Svarbu, jog įmonės laikytųsi saugumo reikalavimų, investuotų į darbuotojų testavimą, bei, pavyzdžiui, padarytų bent valandos pauzę tarp gamybinių pamainų pasikeitimų, tam, kad būtų sumažintas darbuotojų kontaktas ir spėjama išvalyti patalpas“, – laidoje DELFI tema sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė laidoje pabrėžė, jog viruso įtaka tiesiogiai priklausys nuo visų atsakingumo laipsnio: „Deja, pavyzdžiai rodo, kad vis dėlto mums trūksta atsakomybės. Net ir vienas atvejis, kai slepiami simptomai arba informacija apie ligą, yra per daug, tai yra nuskalstama veika. Negalima toleruoti situacijos, jei bandoma išlaikyti verslus, išlaikyti pelnus darbuotojų sveikatos sąskaita. Žinoma, yra įmonių, kuriomis galima pasigirti: pertvarkomi srautai, izoliuotiems darbuotojams pristatomi maisto daviniai, saugos priemonėmis aprūpinami ir darbuotojų šeimos nariai. Tačiau yra įmonių, kur trūksta net elementarios komunikacijos tarp vadovų ir darbuotojų. Praktika rodo, kad kai tariamasi su darbuotojais, problemų iškyla daug mažiau“.

Visa laida – čia.

Pradėtos diskusijos apie pagrindinį susitarimą

Gruodžio 4 d. įvyko projekto partnerių – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) – atstovų virtualus susitikimas. Jam apžvelgta Norvegijos nacionalinė sutartis ir aptarta, kokios nuostatos galėtų būti įtrauktos į lietuviškąjį bazinio susitarimo tarp LPSK ir LPK projektą. Anksčiau susitikimuose su partneriais iš Norvegijos darbdavių ir darbuotojų atstovai gilinosi į šios Skandinavijos šalies ypatumus.

Darbdavių atstovai pažymėjo, jog kitaip nei Norvegijoje Lietuvos darbo kodeksas plačiai reglamentuoja darbo santykius, tad susitarime reiktų aptarti tik tas sritis, kurios nėra įtvirtintos teisės aktais.

Susitikimo dalyviai diskutavo apie temas, kurias norėtų paliesti susitarime. Pavyzdžiui, dėl atstovavimo klausimų visais lygmenims (nacionaliniu, šakos, įmonės), informavimo procedūrų, bendrų kriterijų, kuriais būtų vadovaujamasi vertinant ekonominę situaciją.

Gvildentas ir  kitas Norvegijai nebūdingas niuansas – įmonių ir darbuotojų jungimosi į asociacijas ir profesines sąjungas problematika. Tuo tarpu kai Norvegijoje iš viso nėra neasocijuotų darbdavių, o ir darbuotojų didžioji dauguma – profesinių sąjungų nariai, Lietuvoje tai – tik siekiamybė.

Profesinės sąjungos pasiūlė į susitarimą įtraukti ir punktą (vėlgi – daugiau kaip siekiamybę), kad ateityje dėl minimalios mėnesio algos tiek nacionaliniu, tiek šakos lygmeniu tartųsi darbdaviai ir profesinės sąjungos.

Sutarta, jog su bendruomenėmis bus tariamasi ir dėl kitų aktulių temų, kurias galima būtų įtraukti į susitarimo projektą, ir kitame susitikime jas visas apibendrinti.